- vožyti
- 2 ×võžyti, -ija (-yja [K], Šmk, -ia), -ijo (-yjo) (brus. вaжыць, l. ważyć) NdŽ, KŽ, FrnW, LzŽ
1. tr. Kos 58, Rtr, NdŽ, PnmŽ, Bgt, Ktk sverti, svarstyti (svarstyklėmis): Seniau niekas vogų tų neturėjo, nei võžydavo Šln. Kai žydas žuvis vožis, žiūrėk, kad nesuktų Slk. ^ Vožija kai žydas pipirus Aln. | refl. NdŽ: Reikia ir man dar võžytis, pažiūrėsim, kiek aš sveriu Lš.
2. intr. NdŽ, LzŽ, Rs, Vdš būti tam tikro svorio: Badum užmareno, keturiasdešim aštuonias kilias tik võžijo Aps. Ir kalvis padarė ankarą, kad võžyjo penkiolika pūdų LB201. Po penkius čviekus kalkit ir žėdnas čviekas kad po pūdą võžytų VoL373(Ds).
3. tr. NdŽ branginti, vertinti: Tu neliūbiji pyragų neigi ragaišių irgi nevõžiji gardžiausio gėrimo ponų K.Donel. Aš auksą ir sidabrą labai brangiai vožijau MitV290. Nieko nevožija ir nebijo Dievo Tat. ║ laikyti kuo: Vožija sau kaipo mėšlą smirdintį ŽCh87.
4. intr. MitI62, Tat drįsti, ryžtis: Jeig aš liepiau jiemus võžyt ir padėt kaklą ir dūšią savą už truputį garbės DP16. | refl. JI172, M, NdŽ, KŽ, Mrk: Tada velniai nesivožijo eiti į tą jaują del to, kad ta boba ten buvo su savo maldomis DS61(Rs). Dukryte mano, jaunoji mano, kaip võžyjaisi už pono eiti? JV188. Nebevožykis daugiau tiems palkusams siūti Žem. Nebvožykiatės man čion betrukti brš. Nesvõžy vogt! Dglš. ^ Kad vožijaisi an žuvų, tai vožykis ir an poliaukos Iš.
5. tr. Lex14, R60, MŽ80, BS154, [K], Rtr, FrnW, NdŽ mėgti, norėti: Vožyti, liūbyti, meilyti, naudyti Q77. Ar vožiji tabako? R, MŽ, N, KŽ.
6. tr. vaisinti patelę (apie paukščius): Dar jauni gaidžiokai, bet vištas jau võžija Sv.
◊ drùską (silkès, tabõką) võžyti snausti, knapsoti: Kas nemiegojo, tai snaus do nueję večerinkon, drùską võžis Mlk. Ką tu čia võžiji silkes! Ob. Jau ir tu pradėjai taboką vožyt Vb. Tabõką võžijai ant suolo atsisėdęs Plvn.\ vožyti; atvožyti; išvožyti; nuvožyti; pavožyti; pervožyti; prisivožyti; užsivožyti
Dictionary of the Lithuanian Language.